Kakava

Pakilusi iš pelenų.

„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“ – teigė vokiečių filosofas F. Nyčė. Šie gilią prasmę talpinantys žodžiai bene geriausiai atspindi Kakavos praeities ir dabarties gyvenimo momentus.

Kakava po konfiskacijos į kitą gyvenimo etapą buvo atgabenta visiškai bejėgė, rodėsi, kad jau jos iš viso nebėra, tik tas begalinis noras gyventi dar vis alsavo – iš esmės – iš Anapus. Bandą prižiūrinti veterinarė turėjo mažą viltį, kad šį bado ir siaubingų gyvenimo sąlygų išvargintą gyvūną dar įmanoma pastatyti ant kojų, – šią viltį įžiebė ir mums. Tik begalinės kantrybės, medikamentų, kasdienės priežiūros ir rankų nenuleidimo iki paskutinės akimirkos dėka Kakavos kailis vieną dieną pradėjo atgauti savo tikrąją spalvą, akyse pasirodė šviesos spingsulės, o kojomis ėmė tekėti vaikščiojimo geismas. Praeityje liko dienos, kai Kakavą tekdavo kelti virvėmis, – kad tik ji bent kiek pajudėtų, o kūnas pajaustų gyvybinę energiją. Tą neeilinę „procedūrą“ dar ir šiandien primena nuo kėlimo diržų į Kakavos kūną įsirėžę randai, ant kurių ataugo tik baltas kailis. Visi šie išbandymai jau praeityje – tebūnie joje visos negandos ir lieka.

Šiandien Kakava – Slėnio pirmoji „dama“, vedančioji kumelė, stipri, didelė, „galinga iš naujo“. Ji – savimi pasitikinti, vadovaujanti ir nurodymus teikianti visai bandai „motera“. Tikra „motera“ – jos galinga išvaizda, masyvūs kaulai ir kiek per apvalios kūno apimtys dar labiau sustiprina šį Kakavos įvaizdį. Toks jausmas, kad ji ne eina, o važiuoja per ganyklas kaip tikra tanketė ir jokios „sienos“ šiai bandos „atamanei“ neegzistuoja. Ir kartais ji išties užkliūva už kažko visai nesuplanuotai, tai tiesiog dėl to, kad savo padidintu kūnu nesugeba laviruoti taip lengvai ir lanksčiai, kaip tą daro kiti gentainiai. To liudijimas, jos ir bandos vado Merkio susidūrimas iš inercijos, kai bandos vedlys nuo Kakavos galybės kone kulversčiais apsivertė kaip koks mažas „berniukas“.

Cha, – bet toje galybėje yra ir vienas silpnumo momentas, Kakava neišpasakyta bailė, bailumas ją užvaldo tokiomis akimirkomis, kai ji lieka viena ir kažko nežino, nėra įsitikinusi, nepažįsta naujos teritorijos. Tokiais momentais Kakava pasinaudoja savo vedančiosios kumelės privilegija ir pasiunčia kitą bandos narį į žvalgybą ar tyrinėjimą. Antra vertus, bepigu pirmajai bandos „moteriai“ susigalvoti kokią nors užgaidą, ji gi garantuota, kad bandos vadas Merkys visada išsiaiškins, ar išrinktosios noras išties saugus ir nepridarys žalos bandai.
Paskutiniu metu Kakava, gal paveikta bundančio pavasario dvelksmo, vis dažniau demonstruoja savo „aukštas“ pareigas bandoje, kartais „užduodama“ visiems kitiems ne itin tinkantį toną. Gerai, kad Merkys tuo momentu nepameta galvos, ir banda vėl sustyguojama pagal tinkamas natas, bandos natas. Taip, Kakavą ir Merkį sieja ypatingas ryšys.

Kakavos motiniški instinktai vis dar ima viršų, anksčiau ji globėjiškai rūpinosi Grikiu, Kapučinu, o vieną jauniausių bandos mergaičių Afriką ji ir šiandien globoja, rūpinasi, užstoja, kai reikia, ir netgi dalinasi maistu, ką daro tik su Merkiu.

Kaip bebūtų, iš praeities neišrausi kai kurių gyvenimo lapų, ilgalaikio badavimo pasekmė ir yra tas Kakavos nutukimas, jos išgąsdintas ir bado iškankintas organizmas ir šiandien linkęs kaupti atsargas dėl sutrikusios hormonų liaukos veiklos.

Protinga, mąstanti, vertinanti ne tik situacijas, bet ir dabartį Kakava kasdien pasitikinčiai žingsniuoja po laisvės ir prasmės ganyklas, galingu žvilgsniu apžvelgdama visas savo valdas, sau, ir mums išdidžiai mirktelėdama: „iš pelenų pakyla ne visi, – išgyvena tik stipriausieji, pabandyk ir tu“.

img  36 Patinka

Istorija

2016-12-08
2016-08-12
2013-05-01

Pati keisčiausia iš viso penketuko, uždaro būdo, atsiribojusi nuo žmonių ir arklių.
Dabar po truputį pradeda reaguoti į dėmesį ir šilumą. Kaušakio ūkyje radome ją gulinčią pasliką, beveik be gyvybės ženklų. Veterinarė per vamzdelį prakištą pro nosį į skrandį supylė kelis litrus fiziologinio skysčio ir truputį gliukozės. Tiek užteko, kad kumelė galėtų atsistoti ir atlaikyti kelionę iš Nemenčinės į Rūdiškes.

Kakava iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip gyvenanti kitoje erdvėje ir vangiai reaguoja į aplinką. Tokią dabartinę jos būklę sąlygojo ilgas badavimas,troškulys ir tai, kad budama smulki ir neaukšta bandoje negalėjo pakovoti dėl maisto ir vandens.

Ėda šieną, vaikštinėdama gryname ore grybšnoja pernykščią žolę, gauna po kilogramą avižų, žiubsnį vitaminų, laižo mineralinę druską, kartais gauna šienainio ir žinoma gabalėlį cukraus ar sausos juodos duonos plutą nuo savo globėjos.

Kakavos kraujo tyrimai neparodė pavojingų, mirtinų užkrečiamų ligų įnosės, anemijos ar kergimo ligos. Pagrindinės bėdos, be išsekimo buvo kailio ir žarnyno parazitai. Kakavai buvo suduota kol kas viena dozė Ivermektino nuo žarnyno parazitų ir į nugarą įtrintą dozė Permetrino nuoerkių, blusų ir utelių. Šį savaitgalį išprausėme kumelės kailį Chlorheksidinu nuo odos grybelinių susirgimų, nes Kavava kaip ir kiti iš Kaušakio arkliai plinka nuo odos grybelio.

1) Kol Kakavos būklė stabilizuosis ir bus atliktos visos būtinos procedūros veterinarė ją lankys kartą per savaitę.

2) Artimiausiu metu kumelei reikės tvarkyti dantis. Sulaukėjusiam arkliui ši procedūra yra iššūkis, todėl bus naudojami lengvi raminamieji vastai. Dantų higiena yra būtina du kartus per metus, kad arklys galėtų tinkamai sukramtyti šieną, grybšnoti žolę ir neturėtų virškinimo problemų kylančių dėl negerai sukramtyto pašaro.

3) Kita greitu metu planuojama procedūra, - kanopų tvarkymas. Kanopų priežiūra arklio sveikatai svarbi nes, nuo to priklauso kaip pasiskirsto arklio kūno svorio apkrova gyvūno sanariams ir raumenims, tai įtakoja jo judesių sklandumą. Blogai sutvarkytos ar netvarkytos kanopos sukelia gyvūnui sanarių, raumenų skausmą, įtakoja kojų ir stuburo iškrypimus.

2013-04-17