Zosė - Morta

Mortos istorija šioje žemėje tęsėsi 22 metus. Taip jau nutiko, kad mes jos istorijos dalimi buvome tik keletą dienų. Keletą dienų, per kurias pamėginome suteikti Mortai viską, ką galėjome: švelnumą, rūpestį, supratingumą, švarų vandenį, maistą, daug dėmesio ir tikėjimą, jog vis dėlto ji galės gyventi.

Morta (pagal pasą – Zosė), tai žydrų kaip ledas akių, 22 metų poni kumelė. Per kelias dienas ji tapo gan įžymia facebook erdvėje ir sukėlė daug įvairių emocijų. Ne, deja ne dėl savo užburiančių akių...

Svetainėje Skelbiu.lt ir „Facebook“ paskyroje atsirado skelbimas, kuriame iš pradžių buvo PARDUODAMA, o vėliau dovanojama poni kumelė, „mistiškai“ nevaldanti galinės kojos. Prisegtos nuotraukos aiškiai bylojo apie kritinę jos situaciją.

Susisiekus su savininke buvo sutarta, kad atvyksime jos paimti. Kol ruošėmės kelionei, o ir jos metu, galvoje vis sukosi mintys - kokia gi bus reali situacija, kurią išvysime. Nors širdies gelmėse aiškiai suvokėme, jog ši misija greičiausiai neturės laimingos pabaigos...

Kai atvykome į sutartą vietą Zarasų rajone, jau buvo ganėtinai tamsu, bet net tamsa negalėjo paslėpti vaizdo, kurį išvydome: mus pasitiko perlysusi kumelė su antkakliu ir sunkia grandine ant kaklo bei visiškai paralyžiuota, nevaldoma galine koja, kurios nerėmė,o vilko ją paskui save. Peraugusios kanopos dar daugiau sunkino jai jau ir taip sudėtingą judėjimą. Kol kėlėme Mortą į priekabą, neįmanoma buvo neatkreipti dėmesio į jos lipnų, aliejuotą kailį bei stiprų, nosį rėžiantį kvapą, sklindantį nuo šios ilgą laiką neprižiūrėtos ir skausmo išvargintos kumelės. Kelionė namo buvo ilga ir sudėtinga. Mortai ant trijų kojų buvo sunku išlaikyti lygsvarą. Todėl važiavome itin lėtai ir atsargiai.

Na, o iš pat ryto nekantriai laukėme veterinaro apžiūros. Bei nedelsiant darėme rentgenus. O jų rezultatus siuntėme specialistams ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ir nuoširdžiai vylėmės bei stipriai tikėjome, kad padėti dar pavyks. O kol laukėme galutinės diagnozės ir išvadų dėl ateities, Mortai nuolat davėme nuskausminamųjų, darėme masažus ir dėjome infraraudonųjų spindulių lempą. Stengėmės nepalikti jos vienos. Labai norėjosi Mortai grąžinti visą švelnumą, kurį per tokį trumpą laiką ji padovanojo mums.

Deja, tačiau pateikta galutinė specialistų diagnozė buvo nesuderinama su pilnaverčiu jos gyvenimu - nutrauktas femoralinis nervas ir šlaunikaulio galvutės liuksacija. Tai reikštų, kad ji būtų pasmerkta gyventi dideliuose skausmuose. Todėl viskas, kuo galėjome padėti Mortai šiandien – nutraukti jos kančias, trukusias mažiausiai penkis mėnesius.